šepetkotis

šepẽtkotis sm. (1), šepètkotis (1) 1. šepečio kotas: Su šepètkočiu nugarą ištaisyt Db. 2. Brs keik. bjaurybė, nenaudėlis: Palauk, šepẽtkoti, pačiupinėsiu aš tau, iš kur kojos dygsta! Skd.